Europos ekspertai apie kvalifikacijų ir jų sistemų ateitį
2024 m. gruodžio 5 d. Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) organizavo diskusiją apie kvalifikacijas „Besikeičianti kvalifikacijų ir kredencialų įvairovė“.
Nors formaliosios kvalifikacijos ir kvalifikaciniai laipsniai vis dar išlieka aktualūs, paraleliai stengiamasi plėtoti ir kvalifikacijų tinkamumą bei skaidrumą, ir dėl to atsivėrė vis daugiau erdvės alternatyviems būdams įvertinti mokymąsi. Tai leidžia asmenims rinkti ir kaupti mokymosi patirtį lanksčiu būdu, savu tempu, per visą gyvenimą.
Kaip pastaraisiais metais keitėsi kvalifikacijos ir kredencialai? Kaip jie gali būti taikomi skirtingomis aplinkybėmis ir kaip piliečiams gali padėti turimos ES priemonės?
CEDEFOP ekspertai pristatė savo mokslinių tyrimų darbus ir turimas priemones, remdamiesi daugiau nei dešimtmečio patirtimi analizuojant kvalifikacijų pokyčius. Pristatome ekspertų įžvalgas. Visą diskusiją galima peržiūrėti „Youtube“ kanale.
- Mokymosi rezultatai įgauna pagreitį. Nors „mokymosi rezultatai“ kaip sąvoka suprantami skirtingai, dauguma šalių visame pasaulyje kalba būtent apie juos. Europos lygmeniu mokymosi rezultatai apibrėžiami kaip teiginiai apie tai, ką besimokantis asmuo žino, supranta ir sugeba daryti pasibaigus mokymosi procesui, kuriems apibrėžti vartojami terminai „žinios“, „įgūdžiai“ bei „atsakomybė ir savarankiškumas“. Įvairiose šalyse matoma tendencija, kad mokymosi rezultatų tematika dominuoja švietimo politikoje, taip pat daugelyje šalių pastebimas „perėjimas“ prie besimokančiojo ir jo mokymosi rezultatų paradigmos visoje švietimo ir kvalifikacijų sistemoje. Yra įrodymų, kad būtent mokymosi rezultatų paradigmos taikymas padeda mokymąsi padaryti labiau orientuotą į mokinį. Mokymosi rezultatai yra esminiai nulemiant kvalifikacijų lygį, jais aprašomos kvalifikacijos ir profesinio mokymo programų turinys, jie daro įtaką įvairioms politinėms ir praktinėms iniciatyvoms (mokymui, vertinimui, pripažinimui) įvairiais lygiais, ir ši įtaka gali būti tiek teigiama, tiek neigiama.
- Kvalifikacijos yra svarbios darbdaviams, švietimo įstaigoms, politikos formuotojams, bet labiausiai – asmenims. Modernioje visuomenėje kvalifikacijos yra gyvybiškai svarbios pirmiausia asmenims. Jos daro įtaką jų darbo susiradimo galimybėms, įgalina užsiimti profesija, dalyvauti mokymosi visą gyvenimą veiklose, judėti tarp įvairių šalių. Jos taip pat reikšmingos ir darbdaviams, nes atskleidžia, ko galima tikėtis iš darbuotojo. Politikos formuotojams kvalifikacijos – tai mokymosi proceso rezultatas, o švietimo institucijoms jos parodo, kad mokinys pasiekė tam tikrų mokymosi rezultatų.
- Kvalifikacijų įvairovė kinta. Palyginti su praeities tendencijomis, šiandien kvalifikacijos įgyjamos vis skirtingesnėse aplinkose ir skirtingais gyvenimo etapais. Situacijos analizė rodo, kad kinta ir kvalifikacijų turinys bei apimtis – kvalifikacijos tampa platesnėmis, sukuriama vis daugiau aukštesnio lygio kvalifikacijų. Atsiranda ir naujų kvalifikacijų tipų – tai parodo skirtingi įvairiose šalyse vartojami terminai – dalinės kvalifikacijos, nanokredencialai, mikrokredencialai, nanolaipsniai, skaitmeniniai ženkliukai. Visa tai yra svarbūs būdai įvairiomis formomis įvertinti mokymąsi (suteikti vertę mokymuisi).
- Kvalifikacijos tapo aiškesnės, skaidresnės, lengviau palyginamos ir perkeliamos. Europos šalių bendradarbiavimas kvalifikacijų srityje vyksta daugiau nei 20 metų ir to pasekmė – sukurti įrankiai kvalifikacijų skaidrumui didinti, padedantys asmenims būti labiau mobiliems tarp švietimo sektorių bei tarp šalių. Kvalifikacijos tapo aiškesnės, skaidresnės, lengviau palyginamos ir perkeliamos dėl įvairių ES iniciatyvų, įgyvendinamų kvalifikacijų pripažinimo, neformaliojo mokymosi ir savišvietos patvirtinimo, kvalifikacijų palyginamumo, kreditų perkėlimo ir kaupimo bei kokybės užtikrinimo srityse. Šios iniciatyvos skatina šalių bendradarbiavimą, daro švietimo sistemas atviresnes, ir mokiniai dėl to gali laisviau judėti švietimo sistemoje. CEDEFOP tyrimai rodo, kad mokymasis tapo labiau personalizuotas ir lankstesnis, profesinis mokymas – patrauklesnis, o švietimo prieinamumas pagerėjo dėl taikomų nelygybę sumažinusių priemonių.
- Europos ir nacionalinės kvalifikacijų sandaros didina pasitikėjimą kvalifikacijomis. Šalys kuria ir diegia savo nacionalines kvalifikacijų sandaras, susiedamos jas su Europos kvalifikacijų sandara. Šiuo metu EKS procese dalyvauja 41 valstybė ir 37 (iš jų – visos ES šalys narės) susiejo savo nacionalines sandaras su EKS. Tokios sandaros yra tarsi kvalifikacijų žemėlapiai, leidžiantys mokiniams, darbdaviams ir visiems kitiems geriau suprasti kvalifikacijas ir jų įgijimo būdus. Kvalifikacijų įtraukimas į nacionalines sandaras yra pasitikėjimo jomis ženklas – tai didina asmenų judumą ir geresnį įsitvirtinimą darbo rinkoje. Įgyvendinant kvalifikacijų sandaras, būtina reaguoti į kvalifikacijų įvairovės pokyčius: 13-oje šalių bent viena kvalifikacija jau gali būti laikoma mikrokredencialu; 6 šalys į savo sandaras jau įtraukė tarptautines kvalifikacijas, o penkios planuoja tai; kai kuriose šalyse į kvalifikacijų sandaras integruota iš profesinės patirties įgyjamų kvalifikacijų posistemė. Taip pat pastebima, kad vis dažniau kvalifikacijos įgyjamos per neformaliojo mokymosi ir savišvietos pripažinimą.
Kviečiame naudotis CEDEFOP Europos šalių nacionalinių kvalifikacijų sandarų duomenų baze. Joje šiuo metu galima rasti duomenų apie 41 EKS procese dalyvaujančią šalį.
Ši apžvalga parengta remiantis EK informacija įgyvendinant „Erasmus+“ programos projektą „Lietuvos kvalifikacijų sistemos stiprinimas per strateginį bendradarbiavimą ir LTKS ir EKS populiarinimą“, Nr. 101163568 (EQF for LT).
Informacija apie LTKS: https://ltks.lt/
Finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išreikštas požiūris ar nuomonės yra tik autoriaus ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos arba Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomones. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakinga.