Institucinis bendradarbiavimas – raktas į sėkmingą trečiųjų šalių piliečių profesinį mokymą
Nuotraukų autorius: Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras
2026 m. gegužės 5 d. įvyko projekto „Profesinio mokymo prieinamumo trečiųjų šalių piliečiams didinimas“ (projekto Nr. PROF-ŠMSM-P-001) apskritojo stalo diskusija-konsultacija „Trečiųjų šalių piliečių profesinis mokymas: galimybės ir iššūkiai“.
Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Kultūros ministerijos, Pabėgėlių ir integracijos agentūros, Užimtumo tarnybos, profesinio mokymo įstaigų bei Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro (KPMPC) atstovai.
Renginio metu pristatytas projekto kontekstas ir pagrindinės veiklos. Projektu siekiama didinti profesinio mokymo prieinamumą trečiųjų šalių piliečiams, stiprinti profesinio mokymo institucinius pajėgumus bei plėtoti efektyvią tarpinstitucinę tinklaveiką.
Diskusijos metu aptarti pagrindiniai iššūkiai, susiję su trečiųjų šalių piliečių socialine ir ekonomine integracija, profesinio mokymo prieinamumo didinimu, lietuvių kalbos kaip užsienio kalbos mokymu. Taip pat daug dėmesio skirta tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimui ir ilgalaikių sprendimų paieškai, tuo pačiu išnaudojant projekto potencialą.
Dalyviai aktyviai dalijosi gerąja institucinė praktika ir galimais sprendimais. Priėmimo ir integracijos agentūros atstovai pabrėžė sociokultūrinės integracijos svarbą bei pristatė įgyvendinamas iniciatyvas, skirtas supažindinti užsieniečius su švietimo sistema, užimtumo galimybėmis ir gyvenimu Lietuvoje. Kultūros ministerijos atstovai pristatė nacionalines priemones, skirtas užsieniečių lietuvių kalbos mokymui.
Diskusijos dalyviai pabrėžė sisteminio požiūrio svarbą sprendžiant trečiųjų šalių piliečių profesinio mokymo klausimus bei būtinybę formuoti bendrą veiksmų logiką ir vieningą praktiką nacionaliniu lygmeniu.
Diskusijos metu dalyviai akcentavo tvarumo ir kompleksinio požiūrio svarbą, pabrėždami, kad trečiųjų šalių piliečių integracija turi apimti ne tik profesinį mokymą, bet ir lietuvių kalbos mokymą, sociokultūrinę integraciją bei aiškų teisinį reglamentavimą. Taip pat profesinio mokymo įstaigų atstovai pažymėjo, kad svarbu sudaryti sąlygas užsieniečiams ne tik dirbti Lietuvoje, bet ir įgyti kvalifikaciją bei profesinių įgūdžių.
Renginio dalyviai atkreipė dėmesį į profesijos mokytojų kompetencijų stiprinimo poreikį dirbant su užsieniečiais. Užimtumo tarnybos atstovai išreiškė palaikymą idėjai derinti profesinį mokymą su lietuvių kalbos mokymusi bei pabrėžė pasirengimą prisidėti prie tokių iniciatyvų įgyvendinimo.
Diskusijos dalyviai vieningai sutarė, kad sėkmingai trečiųjų šalių piliečių integracijai į profesinį mokymą ir darbo rinką būtinas nuoseklus institucijų bendradarbiavimas, kompleksinės priemonės ir ilgalaikis ir tvarus požiūris į integraciją.
Į renginio metu išsakytas įžvalgas ir rekomendacijas bus atsižvelgta įgyvendinant projekto veiklas bei teikiant siūlymus nacionalinių sprendimų formavimui.
