Profesinis mokymas Lietuvoje

Profesinis mokymas Lietuvoje

Pagrindiniai bruožai

Profesinio mokymo programos skirtos įvairaus amžiaus ir išsilavinimo asmenims.

Profesinio mokymo programos yra skirtos pirmajai kvalifikacijai įgyti (pirminis profesinis mokymas) ir  turimai kvalifikacijai tobulinti, kitai kvalifikacijai arba profesinį standartą atitinkančioms kompetencijoms įgyti (tęstinis profesinis mokymas).  Pagal formaliojo profesinio mokymo programas gali būti įgyjamos Lietuvos ir Europos kvalifikacijų sandarų (EKS) 2-5 lygio kvalifikacijos. Kvalifikacijų turinį nustato profesiniai standartai.

Profesinis mokymas įgyvendinamas pagal modulines profesinio mokymo programas, mokymas taip pat gali vykti pagal atskirus programų modulius. Baigus pilną formaliojo profesinio mokymo programą ir sėkmingai išlaikius baigiamąjį egzaminą, išduodamas profesinio mokymo diplomas, o baigus atskirą modulį – valstybės pripažįstamas pažymėjimas. Kvalifikacija gali būti įgyjama ir prisipažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu įgytas kompetencijas. Mokiniams sudarytos galimybės kartu su profesine kvalifikacija įgyti pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą. Profesinio mokymo įstaigų absolventai, įgiję brandos atestatą, gali stoti į aukštąsias mokyklas. Stojantiems į tos pačios švietimo srities aukštojo mokslo studijų programas suteikiami papildomi balai.

Profesinis mokymas Lietuvoje įgyvendinamas mokykline forma, tačiau praktinis mokymas ir praktika įmonėse sudaro didžiąją mokymo programos dalį. Praktiniam mokymui skiriama ne mažiau kaip 70 procentų programų apimties, bendrųjų kompetencijų ugdymui skiriama ne mažiau kaip 10 procentų bendro programoms skirto laiko. Profesinis mokymas taip pat gali būti organizuojamas pameistrystės būdu, mokymą ar jo dalį vykdant darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. Tokiu atveju su mokiniu (t.y. pameistriu) sudaroma pameistrystės darbo sutartis.

Valdymas ir atsakomybė, socialinių partnerių vaidmuo

Pagrindinė atsakomybė už profesinio mokymo politikos kūrimą ir vykdymą suteikta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Daugiau informacijos: https://smsm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/smm-svietimas/profesinis-mokymas/  Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (KPMPC) organizuoja profesinių standartų ir profesinio mokymo programų rengimą ir atnaujinimą. KPMPC taip pat organizuoja pasirengimo vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas ekspertizę ir išduoda ekspertizės aktus, koordinuoja asmens įgytų kompetencijų, siekiant kvalifikacijos, vertinimo vykdymą, plėtoja suaugusiųjų švietimo sistemą, tęstinio suaugusiųjų mokymosi galimybes, vykdo profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo metodinę veiklą.

Svarbų vaidmenį formuojant ir įgyvendinant profesinio mokymo bei kvalifikacijų sistemos politiką atlieka sektoriniai profesiniai komitetai - bendradarbiavimo pagrindu sudaryta KPMPC patariamoji institucija, koordinuojanti konkretaus ūkio sektoriaus – veiklų grupės strateginius kvalifikacijų sistemos formavimo ir profesinio mokymo klausimus.

Socialiniai partneriai įgalioti inicijuoti naujų kvalifikacijų, profesinių standartų ir profesinio mokymo programų rengimą. Darbdavių atstovai dalyvauja sudarant kvalifikacijų ir profesinio mokymo programų turinį ir kompetencijų vertinimo užduotis, organizuojant mokymą ir vertinant mokinių kompetencijas. Jie taip pat dalyvauja profesinio mokymo įstaigų valdyme ir yra tokių įstaigų dalininkai.

Profesinis mokymas skaičiais

Lietuvoje veikia 44 profesinio mokymo įstaigos ir per 220 privačių profesinio mokymo teikėjų. Vykdomos profesinio mokymo programos, teikiančios apie  190 II – IV LTKS lygio kvalifikacijų.

Iš viso profesinio mokymo sistemoje siūloma apie 450 kvalifikacijų.