Įvyko profesinio mokymo įstaigų administracijos ir konsultantų įvadiniai mokymai, skirti institucinių gebėjimų stiprinimui dirbant su trečiųjų šalių piliečiais
2025 m. spalio pabaigoje įvyko projekto „Profesinio mokymo prieinamumo trečiųjų šalių piliečiams didinimas“ (toliau – projektas) trijų dienų trukmės įvadiniai mokymai, skirti projekte atrinktų profesinio mokymo įstaigų administracijos atstovams, konsultantams, kuratoriams ir kitiems darbuotojams, kurie jau vykdo ar planuojama, kad vykdys funkcijas, susijusias su profesinio mokymo ar susijusių paslaugų teikimu trečiųjų šalių piliečiams.
Mokymų tikslas – stiprinti institucinius gebėjimus ir pasirengimą dirbti su įvairialypėmis mokinių grupėmis, gilinti supratimą apie trečiųjų šalių piliečių integracijos procesus bei užtikrinti, kad profesinio mokymo įstaigose kuriama aplinka būtų kultūriškai jautri, saugi ir įtrauki.
Mokymai padeda profesinio mokymo įstaigoms sistemingai stiprinti savo pajėgumus, gerinti paslaugų kokybę ir plėtoti tvarų požiūrį į įtrauktį, užtikrinant trečiųjų šalių piliečių sėkmingą įtraukimą į mokymosi procesus.
Mokymai įgyvendinami pagal akredituotą pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programą „Profesinio mokymo įstaigų institucinių gebėjimų trečiųjų šalių piliečių mokymo srityje stiprinimas“. Mokymus sudaro 2 etapai: įvadiniai ir metodiniai mokymai.
Mokymų turinys ir metodai
Įvadiniai mokymai apėmė bendrąjį ir pasirenkamąjį modulius, kuriuose buvo nagrinėjamos trečiųjų šalių piliečių sociokultūrinės ir ekonominės charakteristikos, kultūriniai skirtumai mokymosi procese, savirefleksijos, šališkumo ir stereotipų mažinimo temos, taip pat traumai jautrios aplinkos kūrimas bei tarpkultūrinės kompetencijos ugdymas profesinio mokymo kontekste.
Dalyviai susipažino su teisiniais, politiniais ir pilietiniais trečiųjų šalių piliečių integracijos aspektais, aptarė gerąsias tarptautines patirtis (tarp jų – Norvegijos pavyzdžius), analizavo profesinio mokymo įstaigų vaidmenį ir atsakomybę kuriant įtraukią mokymosi aplinką bei diegiant institucinius pokyčius.
Mokymų metu taikyti aktyvūs mokymosi metodai – interaktyvios paskaitos, grupinės diskusijos, atvejų analizės, gerosios praktikos aptarimai bei individualios refleksijos. Tokie metodai sudarė sąlygas dalyviams ne tik įgyti žinių, bet ir planuoti, kaip jas pritaikyti savo institucijose, stiprinant administracinius, vadybinius ir pedagoginius gebėjimus.
Akcentas – praktinis pritaikomumas ir refleksija
Mokymų procesas buvo grindžiamas kompetencijų demonstravimu ir refleksijos principais. Vertinimas vyko kokybiniu požiūriu, naudojant savęs įsivertinimo ir refleksijos instrumentus, o ne teorinių žinių testavimą.
Toks požiūris leido dalyviams įsivertinti savo ir institucijos pasirengimą dirbti su įvairialypėmis mokinių grupėmis, atpažinti tobulintinas sritis ir sustiprinti gebėjimus užtikrinti įtraukią, kultūriškai jautrią bei saugią mokymosi aplinką.
Įvadiniai mokymai žymi pirmąjį etapą, po kurio dalyviai toliau gilins žinias metodiniuose mokymuose, orientuotuose į trečiųjų šalių piliečiams pritaikyto profesinio mokymo turinio išbandymą praktikoje ir institucinio pasirengimo stiprinimą.
Projekto tikslas – teikti kokybiškas profesinio mokymo ir susijusias su profesiniu mokymu paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, sudarant sąlygas jiems sėkmingai integruotis į Lietuvos darbo rinką.
Daugiau informacijos apie projektą rasite: čia.