Kvalifikacijų ir profesinio mokymo naujovės Norvegijoje: KPMPC darbuotojų įžvalgos
Vaizdas sukurtas naudojant DI.
2026 m. rugsėjo 15-16 dienomis KPMPC komanda lankėsi Norvegijoje, kur susipažino su kvalifikacijų sistemos ir profesinio mokymo naujovėmis. Vizito metu lankytasi Norvegijos aukštojo mokslo ir įgūdžių direktorate (HKDIR) ir vienoje didžiausių Oslo profesinio mokymo įstaigų KUBEN, taip pat buvo bendrauta su Norvegijos švietimo kokybės užtikrinimo agentūros (NOKUT), veikiančio kaip Europos kvalifikacijų sandaros (EKS) nacionalinis koordinavimo punktas, atstovėmis. Vizitas organizuotas įgyvendinant „Erasmus+“ programos projektą „Lietuvos kvalifikacijų sistemos stiprinimas per strateginį bendradarbiavimą ir LTKS ir EKS populiarinimą“.
Vizito metu KPMPC atstovėms pristatytas Norvegijos profesinio mokymo modelis, kvalifikacijos ir programos, formaliojo profesinio mokymo galimybės socialiai pažeidžiamoms grupėms bei suaugusiesiems, alternatyvios mokymosi galimybės profesinio mokymo įstaigose, taip pat, Norvegijos kvalifikacijų sandaros (NKS) įgyvendinimas ir naujovės.
Norvegijos kvalifikacijų sandara (NKS)
Švietimo ministerija NKS patvirtino 2011 m. gruodžio mėn., o 2017 m. ji buvo išsamiau teisiškai apibrėžta Norvegijos vyriausybės nutarimu. NKS yra aštuonių lygių struktūra, tačiau 1-ojo lygio kvalifikacijos nėra teikiamos. Šiuo metu 5 ir 6 lygis turi polygius, tačiau ateityje planuojama jų atsisakyti. Lygių aprašai apibrėžiami per žinių, įgūdžių ir bendrųjų kompetencijų dimensijas. 4 lygyje buvo parengti du lygiagrečiai egzistuojantys lygių aprašų rinkiniai – vienas skirtas profesiniam mokymui, kitas – bendrajam ugdymui. NKS tikslai:
- mobilumo gerinimas švietimo srityje bei siekiant integruotis į darbo rinką;
- informavimas apie tai, ką mokinys ar absolventas turėtų žinoti, suprasti ir sugebėti atlikti sėkmingai baigęs mokymąsi;
- pagalba lyginant kitų šalių kvalifikacijas, pasitelkiant EKS ir Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandaras;
- galimybių sudarymas kurti naujus įrankius neformaliojo mokymosi ir savišvietos pripažinimui.
NKS Norvegijoje pakankamai plačiai žinoma, jos taikymas švietimo sektoriuje remiasi teisine baze ir teisės aktuose nustatytais reikalavimais dėl NKS lygių aprašų ir mokymosi rezultatų naudojimo. 2026 m. inicijuota NKS reforma, kurios pagrindinės kryptys – peržiūrėti 5-8 kvalifikacijų lygių aprašus, atskiriant profesinę ir akademinę pakraipas, ir įdiegti profesinio mokymo kvalifikacijas aukštesniais lygiais.
Profesinis mokymas Norvegijoje
Didžioji dalis profesinio mokymo programų Norvegijoje įgyvendinama 2+2 modeliu (2 metai profesinio mokymo įstaigoje ir 2 metai pameistrystės mokymosi forma įmonėse), tačiau kai kuriose srityse šis modelis gali skirtis. Už pameistrystės dalį pilna atsakomybė tenka įmonėms, už pameistrystės vietos susiradimą pirmiausiai atsakingi patys mokiniai. Taip pat, Norvegijos mokiniai turi galimybę mokytis trijų metų integruotose bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programose bei alternatyviojo ugdymo programose. Pavyzdžiui, KUBEN įgyvendinama bendrojo ugdymo pagrindų programa įstojusiems į profesinį mokymą ir neturintiems reikiamo bendrojo ugdymo žinių ir bendrųjų kompetencijų lygio, veikia „mokykla statybvietėje“, skirta 18-24 m. mokiniams, neturintiems vidurinio išsilavinimo. Taip pat, inicijuotas mokymasis tarpdisciplininėse grupėse, kuriose skirtingų programų mokiniai, kuriems nepavyko susirasti pameistrystės vietos, mokosi iki 1 metų. Šiose tarpdisciplininėse grupėse šiuo metu yra 36 mokiniai iš 18 skirtingų programų; su jais dirba 4 mokytojų ir konsultantų komanda.
Norvegijos švietimo įstaigų atstovų teigimu, profesinis mokymas įgyvendinamas vadovaujantis nacionalinėmis profesinio mokymo programomis, tačiau švietimo įstaigos turi daug laisvės įgyvendinant profesinio mokymo programas. Nacionalinės programos kuriamos glaudžiai bendradarbiaujant su 10 profesinių tarybų, darbdaviais, konsultuojantis su profesinio mokymo įstaigomis, atsižvelgiant į mokinių nuomonę. Programos atnaujinamos reaguojant į profesijų ir technologijų poreikius, naujų kompetencijų poreikius pramonėje, profesinių tarybų ir socialinių partnerių siūlymus. Lankstumas užtikrinamas per mokymosi veiklų ir projektų pasirinkimo laisvę, bendradarbiavimą su vietos darbdaviais ir regioninėmis valdžios institucijomis. Regioninės tarybos (angl. city councils) vaidina ypač didelį vaidmenį priimant sprendimus dėl programų pasiūlos bei alternatyvių mokymosi kelių pažeidžiamoms grupėms. Jos taip pat akredituoja įmones, kuriose vyksta mokymasis pameistrystės forma, ir tvirtina mokinių (pameistrių) sutartis.
Pirmaisiais mokymosi profesinio mokymo įstaigoje metais mokiniai gali pasirinkti vieną iš 10 plataus profilio profesinio mokymo programų ir vėliau specializuotis pagal 240 siūlomų smulkesnių programų. Profesinio mokymo įstaigų absolventams sudaryta galimybė laikyti egzaminą, reikalingą stojant į aukštojo mokslo studijas. Absolventai gali tęsti mokymąsi EKS 5 lygio programose arba, pasimokius papildomai vienerius metus, rinktis profesinio mokymo absolventams pritaikytas aukštojo mokslo įstaigų (universitetų ar kolegijų) studijas (Y-vei).
Profesinio mokymo įstaigose kiekvienais metais iš bendrųjų ir profesinių dalykų organizuojami egzaminai, kurių išlaikymas privalomas pereinant mokytis į įmones pameistrystės forma. Kvalifikacijos egzaminas organizuojamas paskutiniais mokymosi įmonėse metais. Jį organizuoja darbdavių organizacijos. Išlaikius egzaminą išduodamas valstybės pripažįstamas pažymėjimas (angl. Trade or journeyman’s certificate). Egzaminai vykdomi tik norvegų kalba.
Tarp svarbiausių profesinio mokymo sistemos plėtros naujovių – pameistrių skaičiaus didėjimas, inžinerinių programų populiarumo augimas, žalioji transformacija, skaitmenizacija ir dirbtinis intelektas bei lankstaus profesinio mokymo prieinamumo didinimas suaugusiesiems. Suaugusiųjų profesinis mokymas grindžiamas individualizuotu mokymosi planu bei ankstesnio mokymosi ir darbinės patirties pripažinimu. Įvertinus turimas kompetencijas ir darbo patirtį, suaugusiesiems siūlomi profesinio mokymo programų moduliai, taip pat jie gali mokytis 1 m. trukmės profesinio mokymo programose. Jei asmuo yra sukaupęs patirties, kurios trukmė yra bent 25 proc. ilgesnė už nustatytą konkrečios profesijos mokymosi kelią (maždaug 5 metų darbo patirtį), jis / ji gali pretenduoti įgyti sukaupta darbo patirtimi grindžiamą profesinio mokymo kvalifikaciją (angl. experience-based certificate).
Vizitas tapo puikia galimybe dalytis gerąja patirtimi kvalifikacijų ir profesinio mokymo srityse, užmegzti naujus ryšius ir pasisemti vertingų idėjų. Nuoširdžiai dėkojame Norvegijos partneriams už bendradarbiavimą ir pagalbą organizuojant šį vizitą!
Informacija parengta įgyvendinant „Erasmus+“ programos projektą „Lietuvos kvalifikacijų sistemos stiprinimas per strateginį bendradarbiavimą ir LTKS ir EKS populiarinimą“, Nr. 101163568 (EQF for LT).
Informacija apie LTKS: www.ltks.lt
Finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išreikštas požiūris ar nuomonės yra tik autoriaus ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos arba Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomones. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakinga.
