Mikrokredencialai profesiniame mokyme: užsienio šalių patirtys ir idėjos Lietuvai
Mikrokredencialai pastaraisiais metais tapo viena labiausiai diskutuojamų temų Europos šalyse, aptariant kvalifikacijų ir tęstinio profesinio mokymo iniciatyvas. Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijoje dėl europinio požiūrio į mikrokredencialus mokymuisi visą gyvenimą ir įsidarbinamumui skatinti pateikiamas toks mikrokredencialo apibrėžimas: tai įrašas apie mokymosi rezultatus, kuriuos besimokantis asmuo pasiekė baigęs nedidelės apimties mokymosi kursus. „Mikrokredencialas“ tapo skėtiniu terminu įvairiems pažymėjimams (skaitmeniniams ženkleliams ir pan.) už trumpą mokymąsi ar kompetencijų pripažinimą. Tačiau ši sąvoka vis dar skirtingai interpretuojama, o skirtingos šalys taiko įvairias mikrokredencialų įteisinimo ir jų suteikimo praktikas.
Pristatome, kaip mikrokredencialus šiuo metu diegia kitos šalys. Svarbu pažymėti, kad šiose šalyse mikrokredencialams gali būti priskiriami ir formalių programų moduliai ar formalias kvalifikacijas papildančios kvalifikacijos. Mūsų tikslas – pristatyti alternatyvias mikrokredencialų idėjas.
Estija. Mikrokredencialai įteisinti 2025 m. Suaugusiųjų švietimo įstatyme. Šiuo metu įteisinti du mikrokredencialų tipai: mikrokredencialai (mikrokvalifikacijos) ir mikrolaipsniai (Micro-degree), jei jį siūlo pripažinta aukštojo mokslo institucija ir bent 50 % programos sudaro aukštojo mokslo studijų kursai. Nustatyta mikrokredencialo apimtis: nuo 5 iki 30 ECTS kreditų (1 ECTS = 26 valandos). Mikrokredencialus gali išduoti aukštojo mokslo įstaigos, tęstinio mokymo teikėjai ir profesinio mokymo teikėjai (programų, kurioms turi akreditaciją teikti, grupėse). Privatūs teikėjai privalo dalyvauti kokybės vertinime / akreditacijoje. Mikrokredencialai privalo būti pateikti vertinimui Estijos kokybės agentūrai HAKA. Institucijos ir mikrokredencialų vertinimas, pasitelkiant savianalizę, dokumentų vertinimą, ekspertinius interviu, atliekamas 8 vertinimo srityse: mokymo programų / curriculum kūrimas, mokymo turinys / curriculum, mokymo proceso planavimas ir įgyvendinimas, vertinimas ir pažymėjimai, mokytojų kompetencija ir profesinis tobulėjimas, kokybės valdymas ir ištekliai. Mikrokredencialai išduodami nuo 2025 m. rugsėjo mėn.
Airija. 2024 m. pradėtos teikti mikro kvalifikacijos, kurias siūlo 16 Švietimo tarybų (ETB). Šių mikro kvalifikacijų apimtis – 50 val. (25 mokymo valandos ir 25 savišvietos valandos). Jos sukurtos įgyvendinant tikslines profesinio mokymo iniciatyvas (pavyzdžiui, Skils to Advance) ir skirtos žaliesiems, skaitmeniniams, su pramonės automatizacija ir robotizacija susijusiems gebėjimams. Mikrokvalifikacijos priskirtos 3-5 Europos kvalifikacijų sandaros lygiams.
Olandija. 2024 m. pradėtas NPULS projekto mikrokredencialų profesinio mokymo įstaigose pilotas. Jame dalyvauti pakviestos 27 profesinio mokymo įstaigos, sukurta 17 mikrokredencialų. Mikrokredencialų Npuls pilote apimtis – 80-960 val. Pilote buvo suformuluoti mikrokredencialų kokybės užtikrinimo principai, orientuojantis į vidinį kokybės užtikrinimą ir mikrokredencialų išdavimui nustatytas sąlygas. Mikrokredencialams išduoti naudojama skaitmeninių ženklelių (edubadges) platforma. Taip pat mikrokredencialams priskiriamos neformalios darbo rinkos kvalifikacijos, kurioms sukurta akreditavimo ir įtraukimo į nacionalinę kvalifikacijų sandarą procedūra.
Naujoji Zelandija. Ši šalis mikrokredencialus diegia jau nuo 2018 m., ir mikrokredencialai yra aiškiai atskirti nuo kvalifikacijų, parengtos gairės, suformuluoti aiškūs reikalavimai jų kokybei, turiniui, teikimui; veikia jų vertinimo ir akreditavimo sistema, jie registruojami registre. Jų paskirtis – skatinti nuolatinį persikvalifikavimą ir kvalifikacijos tobulinimą bei pasiūlyti ekonomišką bei efektyvų būdą įgyti tam tikrų įgūdžių. Mikrokredencialai turi būti suderinti su atitinkama darbo jėgos plėtros taryba (sektorine socialinių partnerių struktūra). Mikrokredencialų apimtis yra nuo 5 iki 40 kreditų (50-400 valandų). Mikrokredencialų pažymėjime turi būti nurodomas nacionalinės kvalifikacijų sandaros (NKS) lygis, ir turi būti aiški atitiktis tarp NKS lygių aprašų ir mikrokredencialų mokymosi rezultatų (best fit principas). Mikrokredencialai privalo būti peržiūrėti kas 3 metus. Šiuo metu mikrokredencialų registre – 611 mikrokredencialų, iš jų 408 – 1-4 EKS lygio, iš kurių 46 įregistruoti 2025 m.
Slovakija. Slovakijoje mikrokredencialai (Slovakijos kontekste – mikropažymėjimai) įteisinti 2024 m. Suaugusiųjų švietimo įstatyme. Mikrokredencialų apibrėžimas grindžiamas Europos Tarybos rekomendacija. Jų darbo krūvis aprašomas kreditais (mažiausiai 1 kreditas, atitinkantis 25 valandas). Mikrokredencialus profesiniam mokymui gali teikti vidurinės profesinio mokymo įstaigos ir kiti sertifikuoti teikėjai. Įmonės taip pat gali tapti sertifikuotais teikėjais, jei turi vidinę kokybės užtikrinimo sistemą. Kiti sertifikuoti mikrokredencialų teikėjai turi gauti leidimą mikrokredencialams iš panašios srities formalųjį švietimą vykdančių profesinio mokymo įstaigų arba universitetų.
Lietuvoje, įgyvendinant projektą „Asmens įgytų kompetencijų pripažinimo ir vertinimo galimybių plėtra (Pri(si)pažink)“, projekto NR. 10-027-P-0001, pradedamas kurti mikrokredencialų modelis, kuriame būtų apibrėžta mikrokredencialo sąvoka, nustatytos apimtys, reikalavimai teikėjams ir kokybės užtikrinimo principai, numatytos (jei bus būtina) mikrokredencialų registravimo registruose procedūros, numatytos institucinės atsakomybės. 2025 m. spalio 2 d. įvyko pirmoji konsultacija su interesų grupėmis.
Daugiau informacijos:
Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) veikla mikrokredencialų tematika: Microcredentials for labour market education and training | CEDEFOP
European Commission: Directorate-General for Employment, Social Affairs and Inclusion, Luomi-Messerer, K. and Zarka, Z., The role of engaging stakeholders and of quality assurance for delivering on the potential of micro-credentials – Synthesis report from the Peer Learning Activity 21-22 May 2025, Publications Office of the European Union, 2025, https://data.europa.eu/doi/10.2767/4261608
Ši apžvalga parengta įgyvendinant „Erasmus+“ programos projektą „Lietuvos kvalifikacijų sistemos stiprinimas per strateginį bendradarbiavimą ir LTKS ir EKS populiarinimą“, Nr. 101163568 (EQF for LT).
Finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išreikštas požiūris ar nuomonės yra tik autoriaus ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos arba Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomones. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakinga.