Trečiųjų šalių piliečių mokymas: iššūkius paverčiant galimybėmis
2025 m. gruodžio 16 d. įvyko projekto „Profesinio mokymo prieinamumo trečiųjų šalių piliečiams didinimas“ sklaidos seminaras tema „Trečiųjų šalių piliečių mokymas profesiniame mokyme: galimybės ir iššūkiai“. Renginyje profesinio mokymo įstaigų atstovai, „Kurk Lietuvai“ ekspertai bei integracijos specialistai susibūrė ne tik tam, kad pasidalintų nacionalinėmis ir europinėmis aktualijomis trečiųjų šalių piliečių integracijos srityje, bet ir kartu aptartų galimus sprendimus kaip profesinio mokymo įstaigų turimas potencialas galėtų efektyviai prisidėti prie sėkmingos trečiųjų šalių piliečių socialinės ir darbinės integracijos.
Strateginės įžvalgos: nuo Europos politinių iniciatyvų iki nacionalinių įgyvendinimo priemonių
Pranešime apie Europos politines iniciatyvas įgūdžių ir kvalifikacijų srityje, skirtas trečiųjų šalių piliečių integracijai, dr. Lina Vaitkutė (KPMPC) apžvelgė ES lygmens kryptis ir priemones, sudarančias prielaidas sklandesniam kvalifikacijų pripažinimui ir įgūdžių panaudojimui darbo rinkoje. Pranešime akcentuota europinių kvalifikacijų ir įgūdžių pripažinimo įrankių aktyvesnio naudojimo svarba, siekiant didinti trečiųjų šalių piliečių kvalifikacijų matomumą ir jų galimybes įsitvirtinti profesinio mokymo sistemoje bei darbo rinkoje.
Neringa Tolstych (KPMPC) pristatė pirmuosius projekto rezultatus, kurie tiesiogiai atliepia profesinio mokymo įstaigų poreikius ir sukuria geresnes prielaidas prieinamesniam ir įtraukesniam profesiniam mokymui plėtoti.
Prof. dr. Vidmantas Tūtlys (VDU Švietimo akademija) savo pranešime analizavo trečiųjų šalių piliečių integravimo profesinio mokymo įstaigose procesą – nuo kompetencijų įsivertinimo iki ilgalaikių partnerysčių tarp švietimo institucijų, darbdavių ir kitų suinteresuotųjų šalių, pabrėždamas visų suinteresuotųjų institucijų bendradarbiavimo svarbą sprendžiant integracijos iššūkius, pristatė projekto „Skills4Justice“ rezultatus ir naudą.Prof. dr. Vidmantas Tūtlys pabrėžė, kad sėkmė priklauso nuo tvarios ekosistemos: tik glaudus profesinio mokymo įstaigų, verslo atstovų ir valstybės institucijų bendradarbiavimas užtikrina, kad profesinio mokymo absolventas taptų paklausiu specialistu darbo rinkoje.
„Kurk Lietuvai“ atstovės Viktorija Semėnaitė ir Marija Miknevičiūtė pristatė įgyvendinamo projekto Veiksmingos kalbinės ir sociokultūrinės integracijos užsieniečiams sistemos kūrimas pirmuosius rezultatus ir pasidalino ateities gairėmis, kurios padėtų užsieniečiams lengviau tapti mūsų visuomenės dalimi.
Praktiniai sprendimai: nuo sociokultūrinės kompetencijos ugdymo iki lietuvių kalbos kaip užsienio kalbos mokymo
Raimonda Lebelionytė Alseikienė (Priėmimo ir integracijos agentūra) pristatė standartizuotas programas, kurios gali reikšmingai prisidėti prie sklandesnės užsieniečių integracijos bei pamatinius sėkmingos integracijos elementus (kalba-vietos visuomenės pažinimas-profesiniai įgūdžiai). Prie sėkmingos trečiųjų šalių piliečių integracijos reikšmingai galėtų prisidėti PIIA įgyvendinamos psichikos sveikatos stiprinimo ir psichosocialinės paramos pabėgėliams programa.
Teklė Songulija-Tkačenko, kitakalbių dėstytoja ir lituanistė, pristatė daug įkvepiančių pavyzdžių, kaip kūrybiškai ir efektyviai mokyti lietuvių kalbos pritaikant ją prie konkrečių profesinio mokymo proceso įgyvendinimo situacijų.
Diskusijų ir dalyvių įžvalgų metu buvo plačiai nagrinėtos kvalifikacijų pripažinimo galimybės, trečiųjų šalių piliečių integracijos problemos, ypač aktualizuota lietuvių kalbos mokymo profesiniame mokyme problematika.
Esminė renginio dalyvių žinutė: integracija – tai investicija, o ne našta
Seminaro diskusijos patvirtino bendrą nuostatą: trečiųjų šalių piliečių mokymas nėra tik socialinis įsipareigojimas. Tai – puiki galimybė profesinio mokymo įstaigoms augti, tarptautiškėti ir tapti pagrindiniais šalies ekonomikos stiprinimo partneriais. Dalyviai vieningai sutarė, kad kalbos barjerai ir kvalifikacijų pripažinimo klausimai yra įveikiami, kai dirbama išvien.
Renginys įgyvendintas vykdant projektą „Profesinio mokymo prieinamumo trečiųjų šalių piliečiams didinimas“, projekto kodas Nr. PROF-ŠMSM-P-001.
Projektas finansuojamas Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis (Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programa 2022-2029 m.).
Remiamas Šveicarijos indėliu mažinant ekonominius ir socialinius skirtumus ES